Akropolis
Jau geriau būčiau su ta Gabrielė nesusitikusi. Ir kaip žmogus gali čiaukšti tik apie tai kiek batų turi. Sužinojau jog ji turi 35 poras aukštakulnių (nieko sau) penkios iš jų su platforma, penkiolika su paprastu kulnu, dešimt basučių su kulnu ir penkios išaugtų, nors pala ar tik ne dešimt išaugtų?
Ai nesvarbu. Iš ties apie Gabrielę buvau susidariusi blogą nuomonę- iš ties ji labai miela mergina. Iš ties ankščiau ji tokia pasikėlus buvo, dabar tokia nusileidus ant žemės :) ir atrodo labai normaliai, matyt išsirinko tinkamą pudros atspalvį, nebeturi tiek spuogų ir ta ruda oda senai nusilupo.... Na žodžiu dabar atrodo iš ties gražiai. Susitikti su ja iš ties nelabai norėjau, bet pasivaikščiojimas po Akropolį man iš ties labai patiko, apėjome visas batų parduotuves, ir kol ji čiupinėjo aukštakulnius pasakojau apie save, o ji apie save. Kai apėjome visas batų parduotuves pavaikščiojome po rūbų parduotuves, ji mane įkalbėjo Bershkoje nusipirkti palaidinę (gerai,kad turėjau pinigų) palaidinė/marškinėliai baltos spalvos su užrašu "Everyone needs to be loved" labai graži, nesigailiu. Ji taipogi nusipirko tokią, tik juodą (kas čia,tipo draugystės ženklas?) paskui nusivaikčiojusios užėjome į "Čili" papietauti. Tada ir pradėjau kalbą apie Sandrą:
- Tai apie ką norėjai šnekėti Adri?- paklausė Gabrielė.
- Apie Sandrą...Gabriele, nesistebiu kodėl tu...
- Pala pala,kokia Gabrielė? Aš tiesiog Gabi,- su šypsena atsako Gabrielė t.y. Gabi.
- Na gerai Gabi, tai vat nesistebiu, kad tu su ja susipykai, nes ji tikrai kaliausė,- šmaikštauju aš.
- Ai, tokia ta Sandra. Ji tik naudos nori, ji gal pastebėjai visada sako, kad neturi pinigu, na pavyzdžiui kai buvom kavinėj dar žiemą pavalgėm, atneša sąskaitą, o ji praneša jog neturi piniginės.... Mokėjau aš. Arba irgi einame į parką, ledus perku aš nes ji pinigų negali leisti....
- O taip, piniginės pas Sandrą nerasta,- sakau aš, bet tai ir tiesa, mokykloje visus metus bandeles pirkome mes, Sandra niekada neturi pinigų, oi piniginės...
- Tai kad, ir taip ji mėgsta naudotis žmonėmis, todėl ir susipykom,- nutęsė Gabi.
- Dėl jos savanaudiškumo?
- Ko gero. Ji visada pas mane namuose nori būti, ten valgyti, pati nieko neatsineša...Nori tik fotkintis ir mano rūbus mautis. Kelis kartus skolinau jai savo drabužius, kitų iki šiol neatidavė, o kitus iš ankščiau atnešdavo nešvarius ir dar su dėmėmis.
- Nevala ji, - pertraukiu.
- Ai žodžiu supykau ant jos, kad atėjus į mano gimtadienį prisigėrė, pilnas grindis privėmė..... Tai pasiunčiau į gerą vietą, pasakiau viską ką galvoju apie ją,- baigė Gabrielė.
- Vemti per vakarėlius jos firminis šou, nesenai vyko vakarėlis.....,- papasakojau jai viską kas nutiko.
- Na fikuso tikrai gaila,- juokdamasi pasakė Gabi,- bet jau, kad iki tokio lygio, kad šūkautų po langais ir dar duris aprašinėtų....
- Jos stilius yra gerti ir apkalbinėti kitus,- baigiu pasakojimą.
- Apie mane šneka?- klausia Gabi.
- Dar kiek,- tiesiai sakau,- kurvino ant visos mokyklos,- ir tai buvo tikra tiesa, dar gegužę per pamokas kalbėjo kokia kurva ta Gabi.
- Ot debilė, tikrai dugne sėdi.... Na nieko mes jai atkeršysim, nori prisidėt?
- Žiūrint ką darysim.....
- Nieko siaubingo, tiesiog mergaitiškas kerštas,- šypsodamasi tarė Gabi,- na pradžioje Sandrą, o paskui visas kitas.
- Tai galime pradėti,-tariau,- skambink Sandrai, - ir pareikalauk, kad tuoj pat atneštu tavo drabužius čia.
- Adri- puiki mintis,- tarė traukdama iš rankinės telefoną.
Sandra- laikykis...
Adri.
P.S. kad buvo toliau tingiu rašyti, dabar sėdžiu viena kavinėje ir laukiu kol Gabi pareis iš tualeto. Laukiam Sandros.