9 įrašas

Rytas

Labas rytas,

Labai labai anksti atsikėliau, žadintuvas turėjo skambėti tik šeštą ryto, o štai akis pramerkiau be penkiolikos penkios. Gabrielė dar pučia į akį.. Vakar ilgai kalbėjomės, taip apie viską :DDD

Labai džiaugiuosi, kad puikus oras dabar, tik nežinau koks bus dieną....Na, bet orelis.lt pranašaują giedrą ir karštį visoje Lietuvoje....

Ak kaip laukiu... Žinai, jausmas toks, kaip, kad pilvą suktų- tas jausmas kiekvienai pažįstamas, kai ko lauki, nekantrauji..... 

Tyliai išslinkau iš kambario ir einu į vonią, o koriudoriuje toks skanus vaflių kvapas, atsisuku į virtuvę- o ten mama! Penktą valandą ryto kepa man su Gabriele vaflius.

- Mam.

- Labas rytas Adrianute,- žvaliai pasisveikino mama.

- Ką čia darai taip anksti?- klausiu.

- Kaipgi ką? Išvyksta mano mergaitė, reikia išlydėti, o juk tau vafliai patinka....- beria mama.

- Keista... Na, bet labai ačiū mamyt,- pribėgu ir pakštėliu į žanduką.

- Kaip miegojai saulele? Vakar girdėjau ilgai kalbėjotės su Gabriele,- sukdama ką tik iškeptą vaflį klausia mama.

- Puikiai. Tik anksti pabudau,- žiovaudama tariau.

- Žinai- ta Gabrielė labai miela mergaitė. Ji man labai patiko. Draugiška, maloni, mandagi...- pradėjo mama.

- Taip. Ji nuostabus žmogus,-tariau aš.

- Nepalyginsi su tomis karvėmis. iškart matosi, kad vaikas iš geros šeimos, ei Adriana, palauk kol atsikels Gabrielė, ir eik praustis ten ir špakliavotis.....- juokauja mama.

- Špakliavotis? Karšti orai bus, nuslys viskas,- šmaikštauju,- gerai gerai, einu.

Ir išpėdavau į vonią. Valydama dantis prisiminiau, kad taip ir nesusidėjau kompiuterio, išsivalius dantis, kaip visada energingai atidariau duris, ir vos nenumušau Gabrielės.

- Oi atleisk Gabi, labas rytas,- tariu.

- Labas labas, ačiū,kad nenutrenkei. Kas čia taip kvepia?- užsimiegojusi klausia Gabi.

- Mano mama vaflius kepa,- su šypsena atsakau.

- O....

- Gerai eik praustis jau šešios tuoj.

Ir visi kol susikėlėm, nusiprausėm "pasišpakliavojom" apsirengėm, susidėjom lagaminus ir tašes į koridorių- sėdome valgyti.

- O kiek moterų,- taria tėtis įeidamas į virtuvę,- sveikos merginos.

- Sveikas tėti,- tariu aš.

- Sveiki,- taria Gabrielė.

- Na valgykime,- pertraukia mama.

Valgyti aš visiškai nenoriu,  nes labai suka pilvą.... Kažkas kažką šneka, o aš klajoju po mintis. Visas mėnuo, poiilsis, jūra, jokių tų "debilių"

- Adri, Adri,-šaukia tėtis.

- Mh..Taip?

- Mes su mama nusprendėme jog nepatogu  bus su pinigais. Močiutė tau jų nepritrauks, o jei dabar duosim- tai visus išleisi.

- Na, ne....

- Taigi vakar mama nuėjo į banką ir padarė kortelę savo vardu,- dėsto tėtis.

- Šią kortelę gauni tu, į tą kortelę kas savaitę mes tau įdėsime pinigų, dabar į ją įdėjome du šimtus litų. 

- Bet kortele, aš negalėsiu atsiskaityti,- tariu...

- Tau ir nereikės,- nusišypso Gabi.- mano tėvai irgi taip daro. Supranti, tu pinigus išsiimsi iš bankomato, o bankomatų daug.

- Tai Gabriele, štai tau lapelis su PIN kodais, naudotis bankomatu moki,- taria mama.

- O, labai ačiū, - ir pakštėliu abiems tėvams į žandą.

- Tai tik patogumas,- taria tėtis,- o žiūrėkit kiek valandų, viskas važiuojame!

Ir apsirengusios, atsibučiavusi su mama, išėjome lauk. Oras buvo gaivus ir vasariškas, sėdome ir važiuojame į stotį. Kišu blonotą į rankinę.

Adri.