21 įrašas

Klaipėda

Šeštadienis praėjo puikiai. Šnekos, juokas... Vėlyvi pusryčiai nuo 11.30 truko iki 18 valados vakaro :DDD

Na kai susitaikai su draugėmis tikrai apie daug ką šnekėti.

Per tą laiką išsigiedrijo ir dangus, ir išlindo saulė... Tad vakare nusprendėm jog paskutinėm dienomis čia, reikia praleisti turiningai.

Sugalvojome eiti į pajūrį žiūrėti saulėlydžio..

Vakaras buvo šiltas. Šventoji pilna žmonių.... Jūra pasipuošus ramiomis bangomis..

Šėlome, lakstėme po palūdimį, fotografavomės... Štai viena geriausiai pavykusi mano fotografuota nuotrauka-

Nuotraukoje- Gabrielė, Brigita, Sandra.

Emilija kažkur su pagaliuku kapsto smėlį....

Kai pagaliau saulė nusileido ir prie jūros nebebuvo ką veikti nuspredėme jog reikia eiti atgal, bet merginos nenorėjo. Reikai dar kur pasedėti... aš abejojau prisiminusi vakarykštį "incidentą"... Bet tiek to.... Dar tik devynios vakaro.

Staliuką radome "titanike" taigi dar trys valandos šnekų ir juoko....

______________________________________

Sekamdienį ryte paskambinau močiutei ir jau norėjau sakyti, kad tas kelias vistiek liksiu Šventojoje,ji pati pasakė, kad, ją išsiunčia į komandiruotę, trečiadienį mane ir visas merginas senelis nuveš į Klaipėdos traukinių stotį.

Sekmadienis buvo lengvas ir ramus.

Gabrielė išėjo į aštonioliktą namelį, bet aš pasilikau namelyje... Lauke vėl lijo, o po vakar ir gerklę kažkaip skauda... Visada kai lyja imu galvoti apie gyvenimą.

Mintys sukosi apie namus ir apie tai ko nebebus rugsėjį..... Taip. Baigiau 8 klasę, o po aštuonių klasių dalis mūsų klasės išėjo į gimnaziją, kartu išėjo ir Sandra, Emilija bei Brigita, ir kiti klasiokai... Jaučiuosi kvailai, nebebus to klasės "branduolio" nebebus to linksmumo koks buvo ankščiau....

Aš neišėjau į gimnaziją vien dėl to,nes manau, kad tai kvaila. Kvaila palikti gerą mokyklą, savo mokytojus kurie mokė nuo mažens.... Gaila palikti ir senuosius klasės draugus kurie liko kartu su manimi.

Visą vasarą į galvą lindo tik tiek žmonės su kuriais buvo smagu klasėje.... Vienas dalykas neduoda ramybės iki šiol. Taip.... tai mano klasiokas. 5-6 klasėje mes nekentėm vienas kito, mušome vienas kitą, pravardžiavom... Juodi nesutarimai. Bet štai nuo septintos klasės, kai ir visa klasė susiklijavo, turiu omenyje tapome vieningi pradėjome kitaip bendrauti.... Lengvas flirtas per pamokas, padėjimas per pamokas.... Juokas.

Dabar supratau, kodėl taip jaučiuosi- sunkus jausmas, nes JO nebebus... Kiek jis man daiktų suplėšė ir sudrąskė :D Kiek aš jam plaukų išroviau :DDD

Staiga mano štai tokias durnas mintis nutraukė skambutis.... "MAMA"

- Nu?- grubiai tariu.

- Visų pirma labas,- taria mama,- ko pikta?

- Nepikta....

- Tai gerai,- skamba telefone mamos balsas,- paskambinau, kad pasakyčiau, kad negalėsiu tavęs pasiimti trečiadienį iš stoties, man šventę organizuoti reikia- užsakovas dielis, tad mergyt, teks su troleibusu parsiras namo...- beria kaip žirnius mama.

- O tėtis?

- Tėtis komandiruotėje, Italijoje,- taria mama,- gerai širdele, neturiu laiko, lauksiu tavęs trečiadienį.

- Mh... Gerai, iki.- ir padedu ragelį.

Nuostabu. Grįžk namo ir tavęs niekas nepasitiks....

______________________________________________

Sekamdienis, kaip lietinga diena, ką jau čia lietinga- audringa diena praėjo greitai. Kilo didelė audra, mūsų stovykloje ant vienos šeimos namelio užkrito nulūžusi pušis, visa laimė, ten nebuvo žmonių, nes jie gerėjosi audra prie jūros (idiotai) galų gale juos perkėlė į kitą namelį.

Visą iš sekmadienio į pirmadienio naktį šėlo audra, žaibai, kuriems sužaibavus namely šviesu kaip diena pasidaro, o po to didelis trenksmas, dėl kurio arbatą iš rankų išmečiau ir sudaužiau puodelį. Apie dvyliktą nakties į mūsų duris pasibeldė kažkas,jas atidariusi radau stovinčias Emilija, Sandrą ir Brigą su kaldromis.

- Aš bijau,- taria Briga įeidama vidun.

Banalu, bet ta naktis liko be miego. Žaibas, trenksmas ir klyksmas.... Dieve kaip tai vargina, bet linksma. Aš jau imu prieštarauti sau.... Taip "bijojome" iki trečios nakties, paskui įsijungėm filmą ir nulūžom, kas ant žemės, kas lovoj....

______________________________________________

Kaip taisyklė, po audros išaušta gražus rytas. Taip buvo ir šiandien. Atsikėliau anksti, nes pajutau, kad kažkas ant manęs deda koją.

Pramerkiu akis. Guliu ant žemės, tiksliau mes visos gulime ant žemės....o man jau koją į veidą remia Gabrielė... Visa laimė, buvau apsiklojusi, tad nesušalau kaip šuo.... Atsistojau ir pajutau kaip skauda kiekvieną kūno kaulelį.... Dar miegosiu ant žemės aš kadanors.....

Užkaičiau virdulį. Pamaž atsikėlė Sandra ir Briga.

- Bliaaambaaa,- rašydamasi taria Briga,- kaip man skauda nugarą....

- O mane tai išvis kažkas suspardė,- žiovaudama taria Sandra ir meta įtarų žvilgsnį į Emiliją, kuri dar miega...

- O tu kaip Adri išsimiegojai?- pasiteirauja Briga.

- Geriau gyvenime nesu miegojusi,- ironiškai tariu,- atsibudau, nes Gabi pradėjo ant mano veido kojas kelt....

Ir namelis nugriaudi nuo juoko, nuo kurio atsikelia ir Gabrielė su Emilija.

- Jūs gal tyliau,- taria Gabrielė,- kai kurie miega dar.

- Miegojo,- pasigirsta Emilijos balsas.

Kaip pagaliau visos atsikėlėme ir susikrapštėme nusprendėme jog priešpaskutinę dieną būtina važiuoti ir apsipirkti lauktuvių namiškiams. Ilgai nelaukusios nuėjome į Šventosios autobusų parką ir artimiausiu maršrutiniu autobusu nulėkėme į Klaipėdą. Klaipėdą pažįstu kaip savo 5 pirštus, ne ilgai trukus buvome akropolyje, tėvai vėl įmetė pinigų į sąskaitą, tad juos nusiėmusi ėmiau vaikščioti po parduotuves. Mamai nupirkau gražią vasarinę skrybėlę su užrištu kaspinu, nes ji ketino su tėčiu kartu savaitei vykti į Jurmalą pasiilsėti, dar jai nupirkau deginimosi pienelio, nes per savo darbus, dedu galvą nenusipirks. Tėčiui nupirkau saldainių dėžę ir apyrankę su "Nike" ženklu, derinsis prie jo glaudžių :DDD Nepamiršau ir savo draugių- Agnės bei Airidos, apie jas ne daug čia rašiau, bet pasižadu- parašysiu, taigi joms abiems nupirkau po vonios rinkinuką kuriame- muilas, vonios druska ir toks burbulas, kurį įmetus į vonią jis ištirpsta. Nepamiršau ir savo pekinuko- jam iš kikos atiteks didelis maišas kauliukų :)

Na, ir pati su Sandra pasivaikščiojau po parduotuves (išsiskirstėme poromis) kadangi vyksta išpardavimai nuspirkau susigamą baltą megztuką, marškinėlių....

Žodžiu Akropolį palikau gerai patuštėjusia pinigine. 

Žinoma po tokio pasivaikščiojimo po Klaipėdą pavargstama, aš dar mergas nuvedžiau prie prieplaukos ir parodžiau laivus. Kažkaip širdis atsigavo juos pamačius.....

Grįžome vėlai apie dešimtą vakaro, kelionės nuovargis padarė savo- nulūžau greit.

Ką gi.

Ryt paskutinė diena čia.

Adri.