22 įrašas

Tiesa

Dažnai galvoju apie žmones. Apie pasaulį..... Antradienį ryte supypsėjo telefonas ir mane pažadino. Žinutė nuo "Sandros" joje rašoma- "Greit ateik į prausyklą,reikia pasisneketi" greitomis atrašiau- "OK" apsivilkau chalatą ir tyliai išėjau laukan, pasižiūrėjau į telefoną- 06.15. Kas čia per pokalbiai tokie ankstyvi? Įėjusi į prausyklą jau radau Sandrą rimtu veidu žiūrinčiu į mane.

- Nu? Kas nutiko? Ko taip anksti iš lovos verti?- imu klausinėti.

- Yra vienas dalykas kurio tu nežinai....- pradeda Sandra lėtai.

- Koks dar dalykas? Kodėl reikia susitikti čia?

- Nuo svetimų akių!- šūkteli Sandra.

- Kas tau yra? Ko tokia nervinga??- isteriškai imu klausinėti.

- Nutilk! Ir paklausyk,- sušunka ant manęs Sandra,- tave apmovė.

Širdis nusirito į kulnis.

- Kas?- striukai klausiu.

- Na.... Tai sudėtinga,- lėtai taria Sandra prisėsdama ant kriauklės.

- Manau suprasiu,- trumpai ir aiškiai tariu, širdis tebesidaužo..

- Gabrielė melavo.

- Ką melavo?

- TAU!- sušunka Sandra.

- Nesuprantu....

- Ji puiki aktorė. Tiesą sakant ji yra geriausia Brigitos draugė,- ima pasakoti Sandra.

- Ak... Tai kas? Na, ji aišku begėdiškai eglėsi, kad man to nesakė.....- imu teisinti Gabę.

- Palauk.... Gabrielė ir Brigita geriausios draugės nuo darželio laikų. Tai Brigita mane supažindino su Gabriele, kai aš pradėjau eiti į šokių būrelį, taip mes susidraugavom su Gabriele. Tapom gerom draugėm, bet Gabei vistiek geriausioji buvo Brigita, tai žinojo tik jų tėvai, nes jos niekada kartu neidavo pas draugus.... Taigi, aš žinojau, kad jos geros draugės, galų gale draugės buvau ir su Brigita....

- Ir?- ir nieko nesuprasdama tariu.

- Ir pastaraisiais metais viskas buvo gerai, Brigita ir Gabrielė susitkdavo kartu su manimi ir nebeslėpė savo draugystės.... Tada pradėjo rengti idiotiškus planus, liepė man supažindinti tave su Gabriele, ačiū Dievui tau ji nepatiko....

- Vistiek nieko nesuprantu....

- Aš nebaigiau!... ar iš netūrėjimo ką veikti jos prisigalvoja visokių nesamonių... Durniuoja, būnasi.

- Ir?- imu nebenkentėti....

- Ir tada kada tu atsisakei eiti į Brigos "plotą" man prieš tai buvo liepta mokykloje pasiguosti, kad susipykau su Gabriele ir tada pasakiau...

Tylėjau ir klausiausi.... pamenu, kaip ji atlėkus pareiškė, kad susipyko su Gabriele....

-.... tada tu neatėjai į vakarėlį ir prasidėjo spektaklis kuriame turėjome dalyvauti visos.... pasišūkavimas po tavo langais, užrašas ant laiptinės durų.....,- sunkiai nuleidusi galvą pasakojo Sandra.

- Tai... tai buvo planas?- nieko nesuprasdama tariu.

- Taip.... Tai buvo planas, nes nebuvo jokių planų vasarai..... Tu supykai ant mūsų, ir Brigita žinojo, kad iškart specialiai susidraugausi su Gabriele norėdama panervinti mane. Jos puikiai numato kitų poelgius...... Gabrielė susidraugavo su tavim, pažemino mane tavo akivaizdoje, tau padėjo "iškęsti" mūsų poelgio pasekmes, susidraugavo, guodė, sutiko važiuoti čia, tiesa?

Tylėjau. Visa tai buvo tiesa.... Bet galva ėmė plyšti kodėl,už ką?

-.... tada tu atvažiavai čia, mes paskui, Adri, mes turėjome dalyvauti kartu su Brigita, aš ir Emilija, ji mus prigrąsino, o ir bijojome, nes po to vakarėlio Gintarė pareiškė, kad nedalyvaus tokioje aferoje, ir tada jai išėjus Gabrielės "šaika" vakare pagavo jos tėtį ir jį sumušo, įsivaizduok- 30 snukių.... ir dar pasakė- "Tavo dukrytė žino už ką".... Žodžiu Adri, tai siaubas! Prašau, nepyk, atleisk man.

- Aš aš... aš vistiek nesuprantu, už ką?- murmėjau.

- Už tai, kad nepaklusai Brigai...... Joms reikėjo vasaros pasilinksimino, šiandien vakare jos norėjo palikti tave ant "ledo".... Bet aš nebegalėjau tylėti.

- Kas jos tokios! Valdovės??? Kodėl jos įsakinėja ką kitiems daryti???? Kas jos per žmonės?- ėmiau šaukti,- KAIP TAIP GALIMA??? Apgaudinėti, rengti kažkokius planus.... MELUOTI!.... Sumušti žmogų.....

- Taip tai žiauru.... Tave apgavo.... Visą tą mėnesį.....- kalbėjo Sandra.

- O tu negalėjai pasakyti??- ėmiau šaukti ant jos.

-.... Suprask Adriana...... Jos man ir Emilijai grasino.....

- Tai ar tėvų neturit???,- rėkiau toliau,-..... galų gale policija.....

Jaučiausi apgauta, pažeminta.... Štai toviu prausykloje įsirėmusi į kriauklę, galvoju, jog visa tai kas buvo Čia buvo melas ir spąstai man...... Planas mane pažeminti ir apšmeižti.... Staiga širdgėla sau liko kažkur kriauklėje.... Staiga nupuoliau prie Sandros kuri verkė, ir ją apkabinau.

- Tu nekalta,-ėmiau guosti,- ačiū, kas pasakei.... Nebijok...Viską sutvarkysim.....

Nebežinau ką daryti....

_____________________________________

Iš prausyklos išėjau laukan pakvėpuoti grynu oru..... Mane apmovė...... Štai 18 ir 36 nameliai.... Ten miega dvi melagės ir aferistės.... Širdyje kaupėsi neapykanta...... Tai ne žmonės- tai demonai.

Šaltas ryto oras ir rasa mane grąžino į realybę... Sandra tebekūkčioja prausykloje.... Nebežinau, ką ir apie ją galvoti...... Bet gal ji pasiėlgė gerai? Bet kodėl tiek laiko tylėjo???

Nors ne.... Ji bijojo.... O Dieve! Imu prieštarauti sau..... Su Sandra ką daryti galvosiu vėliau....

iš pykčio dreba rankos..... Kaip elgtis?

Staiga prisiminiau prausykloje stovinčius du kibirus su kuriais kas rytą prižiūrėtoja Laima neša vandenį į administraciją kavai.....

Įlėkiau į prausyklą, kokias dar dešimt minučių raminau Sandrą.

- Viskas bus gerai,- tariu ryžtingai,- mes jas išvarysim iš čia..... Klausyk... kaip su tuo jūsų nameliu? Kieno jis?

-.... Jis Emilijos dėdės.....

- Bliamba..... Na nieko.....,- susirasdama kibirus tariu aš.

- Ką darysi?- staiga klausia Sandra.

- Dušą,- trumpai atsakau pildama ledinį vandenį į kibirus.

- Adri.... Nejuokauk.

- Man nejuokaut? CHA! Iš manęs juokėsi visą vasarą,o aš negaliu pajuokauti jos galui?- ironiškai imu kalbėti.

Ko jau ko, bet aš šito taip nepaliksiu.