13 įrašas

Dvi šampano bonkės

Išvažiavus močiutei pradėjome krautis savo lagaminus. Varginantis darbas, ypač tokioje nedidelėje erdvėje. Ką gi pradžioje išsiėmėme kartu įsigytus vienodus indus (dėl vienuodumo ir grožio) puodeliai, lėkštės, dubeneliai, šakutės, šaukšteliai, peiliai.

Viską susidėjome ant spintelės prie šaldytuvo. Tada atėjo laikas iškraustyti savo "namų gerybių" maišus. Savo dešras, sūrius susidėjau į šaldytuvą, Gabė irgi. Nusprendėme jog valgysime viską kartu. Saldumynai ir sausainiai atgulė į duonos spintelę..

Laikas kraustytis rūbus, visa laimė jog čia yra dvi spintos.

- Adri?- klausia Gabė laikydama rankoje dantų šepetėlį.

- M?

- O kur čia vonia?

- Hm.. Kiek pamenu iš vaikystės kažkur čia bendras dušas,- atsakiau.

- Bendras dušas??? Va čia tai nepatogumas.....

- Na taip... Bet.... Viską susidėk į spintelę esančią prie lovos, šampūnus, pastą.... Nejaugi nepasiėmiau savo kempinės???- sumišusi tariu.

- Cha cha, žinok aš irgi, bet čia yra parduotuvės,- linksmai sako Gabi.

Kai lagaminai ir rūbai buvo sudėti į spintas, suknelės sukabintos, kelnės sulankstytos.. Iš savo lagaminų ištraukėme paskutinius daiktus- patalynę. Patalai- čia buvo. O štai viską apsivilkti reikia patiems. Vargome gerą valandą kol apvilkome kaldras.

- Blemba Adri! Tu ir vėl nelaikei kampo! Dabar vėl viską iš naujo teks daryti,- nervinasi Gabrielė.

- Eik šikt, tu geriau laikyk tuos kampus- aš tada vilksiu,- žvengdama tariu.

- Mh... O įdomu kur ta boba iš administracijos?- laikydama kaldros kampą taria ji.

- Ai ta? Nežinau, bet turi ateiti, juk mes turim pasirašyti,- dusdama nuo patalynes tariu,- na va! Viskas. Pirmoji kaldra įvilkta.

Taigi lengvai susidorojome ir su kita. Kai kambarys buvo paruoštas ir kvepėjo namų švara, savo verandoje išdulkinome kilimus buvusius prie lovų. Tada nusprendėme ramiai pasedėti savo verandelėje, kurioje buvo medinis staliukas su trimis kėdėmis.

- Ak kaip pavargau....- žiovaudoma tariu.

- Aš irgi, bet dar tik keturios, ką veiksim?-klausia Gabė.

- Reik sulaukti tos bobos, tada eisime pasivaikščioti,o ten ne ji įdomu?- susidomiu, ir išties mūsų pusėn ateina stambi moteriškė su baltais, na anksčiau jie gal ir buvo balti, marškiniais ir bridžais. Netikri kroksai ant kojų, plaukai supinti į kasą. Štai ir atėjo....

- Ar jūs čia naujokės?- žemu balsu klausia?

- Taip,- sucypsėju.

- Viešpatie, vėl vasara- vėl mūsų Klaipėdos energijos darbuotojai įkiša čia savo anūkus ar vaikus..... Vieni piemenys....- bumba tikrindama nutrintą sąsiuvinį.

- Na, mes geros merginos,- taria Gabė.

- Geros. Akivaizdu. Mandagios, ne tai, kaip kiti..... Adrijana Lingytė ir Gabrielė Motūzaitė?- patikrinusi sarašą klausia?

- Taip.

- Taip.

- Puiku. Eime į namelį,- taria darydama duris,-O... Jūs greitos panelės, jau įsikūrėte... Taigi turiu jums išdėstyti kai ką. Nameliai yra ne jūsų nuosavybė. Todėl prašau jų nelaužyti, nors jūs ne gyvuliai.... Taigi vonios čia nėra, yra moterų ir vyrų dušas ten gale pušyno. Savo viską turite? Šampūnai? Rankšluosčiai?

- Taip turime,- atsakau.

- Puiku. Tik nepalikite ten jų. Dušuose yra prižiūrėtoja, todėl, kas kart eidamos praustis užsirašote.

- Supratom,- taria Gabė.

- Gerai. Į namelius prašome grįžti iki 12 nakties. Po to laiko būsite neįleidžiamos iki 5 ryto. Savo namelius prašome užrakinti, spynos ir durys čia geros, ir-prieš išeidamos nuleiskite tas savo bambukų žaliuzes, nes žiūriu užuolaidos netiko....

- Gerai.

- Gerbkite kaimynus ir neleiskite muzikos.

- Neturime per kur,- tariu.

- Puiku. Tavo močiutė,- tarė man,- sakė, kad netrukus atvažiuos senelis ir atveš kelis buitinius daiktus, taigi- rozetės čia,- taria rodydama į sieną prie spintelių.

- Taip. Man sakė....

- Taigi turite klausimų, nusiskundimų- einate pas mane į administraciją, ten priekyje. Prašau pasirašyti prie savo pavardžių.

Pirmoji pasirašiau aš, nuo tos moters ėjo prakaito kvapas....Gabė irgi tai pajuto, nes pastebėjau kaip ji susiraukė.

- Puiku. Gerų atostogų,- ir tai tarusi išeina.

- O Dieve Gabi, daryk langą.....- suraukusi nosį tariu aš.

- Na ir kvapas, žinai, jai pačiai vertėtų apsilankyti tame duše.....- juokauja Gabi,- o ar tik ten ne tavo senelis?

- Aha..- žiūrėdama pro langą tariu, einu pasitiksiu.

Senelis atvežė ką žadėjo. Katiliukus, mikrobangę, virdulį.... Ilgai neužsibuvo, sutvarkė, sudeliojo ir išvažiavo. Mūsų namelis paruoštas. Jakus, švarus ir mielas. Taigi prasideda mūsų vasara.

Uždariusi duris atsisveikinusi su seneliu, atsisuku kambario pusėn, o ten- Gabi knisasi savo spintoje.

- Ko ieškai?- susidomiu.

- Tai ką senai reikėjo padėti į šaldytuvą,- pasigirsta jos balsas iš spintos.

- Ką? Bene dar vieną sūrio gabalą palikai?- imu ironizuoti.

- O, ne brangioji,- ir išlenda iš spintos su dviem šampano buteliais,- TADAM! Kaipgi be šampano...

- Pavarai! Dėk į šaldytuvą. Tik prieš tai turiu kelis klausimus,- tariu,

- Rėžk.

- Kaip tu sugebėjai įsidėti šampaną, kad mama nematytų?- klausiu.

- Mama ir nematė,- nusijuokia Gabi,- mano tėtis nupirko ir davė mums, atseit pats kai buvo penkiolikos metų ir čia gyveno vasarą, tai šampaną litrais gėrė ir ne tik... Taigi jis nusprendė jog geriau jis nupirks mums, nei mes pačios tai darysim.

- Na jis galėjo būti ramus, aš to nebūčiau sugalvojusi.... DĖK Į ŠALDYTUVĄ,- sušunku.

Ir pagaliau mūsų "šampanas" šalo šaldiklyje, o mes dvi naujos poilsiautojos esame pasiryžusios puikiai praleisti čia laiką.

Adri.