15 įrašas

36 namelis

Spengimas galvoje. Ir mintis- kas dabar bus? Pirmoji atsitokėjo Gabi:

- Na va.... Štai ir gražuolės,- ramiai, bet garsiai taria ji, kad net keli žmonės atsisuka.

- Mh...- tesugebu pramykčioti.

- Adri, baik... Nestresuok... Viskas bus OK, aišku?

- A aišku....

- Na ir gerai, ir baik taip kvailai laikyti tą stiklinę prie burnos!- ir atima iš mano rankų stiklinę, o aš net nesureguoju.

Sandra, Briga ir Emilija ko gero mus pastebėjo. Nes jų žvilgniai kažkaip nukrypo į "Titaniką", o štai jos ir eina per gatvę kavinės link..... Štai ir ateina, Brigita dar pamojuoja.

- JOS MUS PAMATĖ!- iškošiu.

- Tai gerai,- lyg niekur nieko taria Gabrielė, -vis tiek būtų atėjęs toks laikas, pasiruošk mergyt.

Ir štai pro barą išlenda "mano draugės" Žvilgsniai kažkaip pasirodė padorūs.... Na štai ir ateina, apsimečiau jų nematanti.

- Labas Adriana,- taria Brigita.

- Labas labas,- ištariu su panieka.... Toks tonas man visiškai netinka...

- Ką veiki?- užduoda tiesiog idiotišką klausimą.

- Ką žmonės veikia kavinėse?- klausimu atsakau į klausimą (Gabė ir Sandra su Emilija tyli)

- Merginos baikite tą "klausimėlį"- staiga prabyla Sandra,- galime prisėsti,- taria žiūrėdama į Gabrielę.

- Vietų aplinkui pilna,- prataria Gabrielė.

- Oi... Gabrielė nebūk tokia šykšti, mes juk draugiškai,- pradeda Sandra, o Emilija, kaip visada tyli.

- Ir kuo pasižymi tavo draugiškumas?- staiga klausiu.

- Na panelės gal baigiam viską? Viskas kas bloga, liko Vilniuje.... O čia Šventoji, vien miestelio pavadinimas sako, kad čia turi būti ŠVENTA ramybė,- savo išminties pažėrė Brigita.

- Kaip tau gerai.. Deja kas liko Vilniuje, tas liko ir su manimi, tad vieta čia tampa bereikšmė, - atrėžiu. Staiga Brigita atsisėda šalia manęs ir apsikabina.

- Na Adrian, tu vis pyksti ant mūsų? Turi tam pagrindą?- pradeda Brigita.

- O taip! Pagrindas yra, o gal tu nebeatsimeni? Ir aplamai ką čia veikiat?- įtūžusi tariu.

- Tą patį ką ir tu,- staiga prabyla Emilija,- atostogaujam.

- Tai sekmės atostogaujant, - staiga taria Gabrielė, o aš kartu su ja,- gero vakaro damos. 

- Oi ačiū už palinkėjimą, tikiuosi dar susimatysime,- pašaipiai taria Brigita,- beje kur gyvenate? Mes tai ką tik apsistojome namelių rajone "Ergetikas".... Žinoma Emilijos dėdės dėka.... Namelis 36.... O kur jūs?

Jaučiau kaip visas kūnas nutirpo, galvoje taip ir skambėjo "Mes ką tik apsitojome namelių rajone "Energetikas"... Žinoma Emilijos dėdės dėka.... Namelis 36...."

Nieko nebetarusi išėjau, susimokėjome už saskaitą prie baro ir nešėm muilą lauk.

- Ttu ggirdėjai?- išlemenu.

- Dar ir kaip....- taipogi išsteni Gabė.- eime į parduotuvę.... Vis dar neturime kempinių....

- Palauk. Tai kas dabar bus? JOS GYVENA TEN PAT KUR IR MĘS,- imu isterikuoti.

- Girdėjau! Patikėk aš ne ką suirzusi už tave...- taria Gabi.

- Gerai gerai.... - raminu tiek ją tiek save,- jos gyvena 36 namelyje, tai jis beveik stovyklos gale, o mes esame per vidurį... O nameliai atskiri, tad viskas bus gerai...

- Taip. Bus gerai. Tikrai nežadu sau gadinti savo nuotaikos dėl JŲ, o jei jos gadins- paversime tai "Cirku"

O dabar einame....

Ir nukeliaujame pagrindine gatve prie jūros, pajūryje vaikščiojo ne daug žmonių, kelios porelės laukiančios saulėlydžio.... Jūra rami it gintaras... Padariau pirmą šių atostogų nuotrauką-

Pabraidžiusios vandenyje grįžome į miestelį, nusipirkome ko reikėjo ir su didele viltimi nesutiktį "Draugių" ėjome namo.

Tą vakarą ilgai žiūrėjome televizorių, rodė kažkokį filmą, buvo nuostabu gulėti šiltoje lovoje ir žinoti, kad esi pajūryje. Smagu valgyti savo pagamintus sumuštinius ir gerti arbatą.... Pirmasis vakaras jau prasidėjo įdomiai. O mūsų dar laukia visas mėnuo.....

Užmigti buvo sunku, kurį laiką pragulėjau prie kompiuterio... Gabė jau senai pučia į akį.... Laikas gesinti ir man šviesas.

Labanakt Šventoji.

Adri.