18 įrašas

Stiklas

Laikas čia lekia kaip valandos. Nespėsi apsidaryti o štai jau ir vakaras. Nuo pastarojo mano įrašo praėjo visa savaitė.... Per ją nieko gero bei naudingo taip ir nenuveikėm. Saulė, jūra..... Nuodugniai susipažinome su Šventąja ir ją visą išvaikščiojome, tad dabar mudvi su Gabe žinome visus pakampius. 36 namelio merginos gyventi netrukdė, tiesą sakant jų net nematydavau, o jei ir susitiktume duše dažnai pagaudavau draugišką žvilgsnį, tiesą sakant pyktis senai manyje užgeso....

Tapau tikra poilsiautoja ir kasdienė "poilsiautojo" rutina ėmė slėgti. Veikt nėra ką..... Tiesą sakant norisi važiuoti namo....

Taigi šiandien nutarėme su Gabe eiti stebėti saulėlydžio, kuris bus gan vėlus. Apie devintą vakaro pradėjome ruoštis. Ką apirengti? Vėl problema.... Ai.... Apsvilkau tuniką ir gerai man, per visą tą laiką gražiai nudegiau kojas tad ir juoda tunika puikiai atrodo..... Rankinė.

- Ei Adri?- nutraukia mano mintis Gabė,- gal pasiimam?- ir iš šaldytuvo ištraukia šampano butelį kurių mes taip ir neišgėrėm.

- Juokauji?- nustebusiu tonu tariu,- ir kur mes jį gersim?

- Pajūrį kur daugiau....- taria Gabrielė- še!- pameta butelį ant mano lovos,- įsidėk pas save į rankinę, tavo didesnė,- likau nesupratusi.

- Tai mes jį iš bonkės?- užduodu durną klausimą,- gal reikia kokias stiklines pasiimt,butelis tegu būna rankinėj, o įsipilt galima ir į stiklines....

- Pasiimk, neburbėk,- taria Gabė dažydamasi blakstienas,- žinai, tas "Maybelline" naujas tušas kuris tipo padaro blakstienas kaip "dirbtines" jas padaro tik aplipusias tušu......- skundžiasi G.

- Rimtai?- nustembu,- o aš jau ketinau jį pirkti, man geriausias "Maybelline" Colossal'as.

____________________________________________________________

Pasidadažiusios ir pagaliau išsikuitusios išėjome į Šventąją. Vakaras buvo tykus ir ramus, ėjome paplūdimio link, kai paskambino mano mama, kaip visada tai buvo ne pokalbis, o tiesiog "klausimynas"-

-....aš valgau mama, valgau,- imu atsakinėti,-......taip ir pusryčius ir pietus ir net naktipiečius......Ar nevaikštom vėlai vakare? Ne mama, nevaikštom.....

Per tokius pokalbius kuriuos kas antrą dieną gaudavo ir Gabrielė galima klausantis prisijuokti iki nukritimo. Štai ir dabar Gabė leipsta juokais-

-....gerai gerai, iki mamyt,- ir padedu ragelį,- o ko tu čia žvengi?- sušunktu ant Gabės juokdamasi.

- Jau labai linksmi tie tavo pokalbiai,- dusdama taria,- ".Aš valgau mama, valgau..."

- Ar tu baiksi?- sušunku ir užveliu jai per nugara rankinuku, kuris beje kažkodėl labai sunkus.

- Durna tu gal? Šampą sudaužsi,- pykteli Gabrielė.

Vilkomės letai pagrindine gatve ir per tą laiką kol atsakinėjau mamai, jau ir saulė nusileido ir jau ėmė temti, nes jau pusė vienuolikos.

- Jo. Faina, temsta,ką veikiam?- klausiu,- pastebiu, kad gatvėmis vaikštinėja merginų būriai ir vaikinų buriai, be jaunimo gatve vaikšto tik senimas.

- Neežinaau,- skiemenoja Gabrielė,- gal užsukam kur atsigerti sulčių ar šeip ko?

- Galim,-tariu.

Mūsų numylėtoji kavinė-restoranas buvo "Titanikas", nes čia dažniausiai lankydavomės, prieinamos kainos, padori aplinka.... Bet štai dabar titaniką buvome praėjusios ir pastebėjau paprastą lauko kavinę pavadinimu "Žara"

- Tai štai kur kepa tuos "Žaros" čiaburiekus,- prisiminusi paplūdimio nešiotojus taria Gabė,- gerai užsukam.

Užėjus vidun nustebino kavinės tamsa ir prieblanda. Ji buvo tuščia tik štai kitame kavinės gale sedėjo kažkokie bernai.

- Labas vakaras,- taria padavėja paduodama meniu.

- Ačiū nereikia,- tariu,- mums po kokakolos buteliuką,- iškart pateikiu užsakymą.

- Gerai,- taria ir nusivelka.

- Ne kokia vietelė....- taria Gabė.

- Pati matau kvaiša, todėl ir paprašiau tik limonado ir než.....- bet mano žvilgsnį patraukė bernas sėdintis kitame gale, aukštas, kažkokios keistos laikysenos....jau iš toli matyti, kad trenktas,-......dinamės iš čia.- pabaigiu.

- Kas tau?- susirūpina Gabė,- aaaaa......

- Jau labai keistai į mus spokso anie du,- sukandusi dantis tariu.

Staiga vienas iš bernų paprašė sąskaitos ir mes ramios laukėme ir sedėjome kol jie išėjo. Pagaliau, kai mūsų niekas akimis nebevarstė galėjome ramiai pasedėti. Išgėreme savo limonadą. Susimokėjome ir šnekučiuodamosios išėjome laukan.

-...... ir įsivaizduoji ji daugiau nė karto nesimaudė,-kažką karštai pasakojau, tik mano kalbą užbaigė du gražuoliai kurie buvo kavinėje. Stovi abu, rimti, akivaizdžiai kokiais dviem metais už mus vyresni.

- Sveikos merginos,- taria vienas "gražiaveidis",- aš Vaidas,o čia mano draugas Simonas,- ir parodė į šalia esantį vaikiną.

- Hm, Jo,- žvaliai tariu,- labai malonu Vaidai ir..... ir Simonai! Bet gal mes jau esim.....

- Pala pala gražuole, tu  net nepasakei savo vardo,o tame kabake jūs mums akį patraukėt,- taria tas Vaidas.

- Na mes daugeliui akį traukiam, - su ironija balse tarė Gabė, ot višta! Tie idiotai pagalvojo, kad mes jie mums patiko....

- Kur gi ne, tokios panos,- dusliu balsu taria tas Simonas.

-.....žinot mes gal jau ir eisim,- staiga linksmai ir besišypsodama tariu, darosi baugu, lauke visiškai sutemo,o mes einam ir jau nuėjom kažkur į užkampį. Jaučiau, kaip nugaro nubėgo šiurpuliukas.

- Palaukit mergos, mes tokie, nuo kurių nepabėgsi,- grėsmingai ištaria tas spuogatanosis Vaidas ir griebia Gabrielę už rankos,- tu pupa man patikai,- taria glosdydamas jos plaukus, Ė! Simai, griebk tą kitą!

- Pala pala,- taria Gabrielė patraukdama jo ranką,- mes suprantam ko JŪS NORIT,- ir staiga man net keliai sulinksta nuo jos pasakymo,- mes gyvenam čia ne toli, einam į namelį, kaip žmonės......

Staiga perpratau Gabės kėslą.

- Jo,- pritariu,- einam,- ir staiga tas Simas, man už kojos, kad griebs......- pa palauk.....kol pareisim......

- Laukiu nesulaukiu...........- didžiausia mano viltis buvo rankinė, ji buvo ant rankos ir jau ją atitraukiau......

- Mes namie turim šampės,- kažką sako tam Vaidui Gabrielė,- tik tu dar susilaikyk iki namų.

Visiškai košmaras. Mes kažkokiam užkaborį, mus graibo kažkokie bernai, o mes dar pudrinam smegenis, kad esim namo.... Padėtis neišvengiama. Tik štai jau mano ranka rankinėje.... Manęs kažko klausia Simas....Štai ir stiklinis kaklelis.......

Pasigirsta baisus dukstelėjimas, kauksmas, pasipila šampanas....į asfaltą dūžta stiklai.

- GABE BĖGAM,- rėkiu.

- Kas kas????? Kas čia vyksta???- šaukia tas Vaidas,- ėėė kas Simui???,- iš prieblandos mačiau kaip Gabė išsisuka iš Vaido rankos ir bėga pas mane,- EI JŪS! KURVOS KĄ ČIA PADIRBOT? ĖĖĖ SIMAI??? Kas tau?

Bet toliau mes negirdėjom, nes jau bėgom pagrindine Šventosios gatve kiek kojos neša.