23 įrašas

Dušas

Nešu kibirą šalto vandens. Nežinau kodėl,bet tai ko gera adrenalino pasekmės. Štai ir namelis. Iš staigaus ėjimo kojas apsipilu lediniu vandeniu iš kibiro.... Atidarau duris ir įžengiu vidun. Ji miega. Artinuosi artyn jos, staigiu judesiu nutraukiu kaldrą ir apipilu vandeniu nuo galvos iki kojų.

- AAAAAAAAAAAAAAAAAA,- pasigirsta kurtinantis klyksmas,- KAS ČIA DABAR????

- Dušas,- šalu balsu ištariu.

- Čia tu Adriana, taip pokštauji??? Durne tu!,- spiegia Gabrielė.

- Na matai,aš dabar durne, bet juk visas atostogas mane tokia laikei....

- Viršūnė! Miegi žmogus ir tave apipila,- toliau putojasi Gabė slydinėdama ant šlapių grindų, nes kadangi ir ant jų vandens pasitaškė.....

- Turi dešimt minučių,- tariu ramiu balsu.

- Kam? Sutvarkyt šitam jovalui? Tu gal neaiškink,- isterikuoja Gabrielė.

- Ne... Šitą jovalą aš susitvarkysiu pati,- lengvai tariu,- tu turi dešimt minučių susirinkti šmutkes ir dingti iš čia lauk.

- KĄ? Oi Adri, labai juokinga, Cha cha, - pradeda ironizuoti Gabrielė.

- Aš nejuokauju, aš viską žinau kalyte,  greit dediesi savo šmutkes ir nyksti iš čia.

- Ką tu žinai?- lyg ir sunerimsta Gabrielė.

- Viską. Apie tave ir Brigitą, apie jūsų planelius, apie šią vasarą.....- imu dėstyti,- klausyk, kaip tau negėda? Nors ne... Tokios kaip jūs gėdos neturit.....

- Kas kas tau papasakojo???,- sušunka Gabrielė,- na, bet žinoma! SANDRA! Jai juk kinkos sudrebėjo..... Na nieko jai dar atsirūgs.

- Jai neatsirūgs- o štai tau gražuole, grąža neabėjotina bus,- staiga nulekiu prie jos spintos ir ištraukiu lagaminą ir numetu ant jos šlapios lovos,- kraukis, nenoriu tavo purvinų skudurų liest.

- Tu mane išvarai?- klaikiu balsu sušunka Gabrielė.

- Tai ne, toliau gyvensiu su tokia melage kaip tu. Sveikinu! Tavo vaidmuo puikiai pavyko.

- Ot kalė esi, gerai! Aš išeisiu ir nueisiu tiesiai pas tavo Sandrulę kur ją gerai su Briga atrankysim,- taria mesdama savo skudurus lagaminan.

- Na jau, Sandra, laukia kol tu, susirinksi savo mantą ir dingsi  iš čia,- ramiai sudėjusi rankas ant krūtinės tariu.

- Ak jau laukia.... Žinai, tau labai atsirūgs! Oi tu kentėsi..... Pamatysi!- ima grąsinti Gabrielė.

- Gal užsiundysi savo šaiką ant manęs ar mano tėvų?- romiai tariu.

- Iš iš kur žinai?,- paklaikusi klausia Gabrielė išmesdama puodelį, pasipila šukės....,- AK ŽINOMA.... Žinai, užsiundysiu kaip ant tos Gintarės tėvo užsiundžiau.

- Ačiū,- staiga tariu.

- Už ką???

- Už prisipažinimą,- ir rankose parodau telefoną,- viską įrašiau į diktofoną telieka grįžus nunešti tavo tėvams o gal vėliau ir į policiją.

- Tu neišdrįsi....

- Dar ir kaip išdrįsiu, galiu sukelti tau tokį cirką, po kurio tau ne gimnazija, o tik kolonija nepilnamečių švies,- lengvai tariu.

Gabrielė akivaizdžiai sugniužo. Rankos drebėjo, naktiniai šlapi, kiša daiktus, greit užsimeta chalatą ir išpuola laukan pro mane ir dar tėškia-

- Mes dar susitiksim,- ir nubėga lik 36 namelio.

- Neabejoju,- tariu uždarydama duris.

____________________________________

Po to kai išėjo Gabrielė, Sandra jau buvo susirinkusi savo daiktus ir ramiai laukė prausykloje. Išbėgus Gabei, pranešiau Sandrai, jog gali ateiti.

- Susirinkai daiktus?- klausiu darydama duris.

- Jo, klausyk ką tu jai padarei? Visas kiemas skleidės.....,- taria numesdama savo lagaminą ant lovos,- daiktus surinkau tyliai, jos dar miega.

- Abejoju. Brigita jau garantuotai atsikėlė,klausyk padėk man sutvarkyti namelį,- paprašau jos.

Ir imamės tvarkos, visa laimė, kad vakar senelis išvežė indus ir kitus daiktus. Beliko nuvilkti patalynę, pataisyti lovas, savo patalynę sudėjau lagaminan, Gabrielės patalyne išluoščiau grindis, o paskui ją išmečiau. Kai iš nemelio viską susirinkau ir palikau jį tvarkingą pasilenkiau po savo lova kompiuterio iš šlepečių...  Šalia šlepečių, kurios kažkodėl buvo prie Gabrielės lovos gulėjo Gabrielės telefonas.

- Žiūrėk,- tariu  numesdama telefoną ant savo lovos.

- Oho, kurvytės telefonas... Tuoj pažiūrėsime ką čia turi.....

Kol Sandra "rakė" Gabrielės telefoną aš sudėjau viską į lagaminą. Rankoje liko rankinė. Lagaminą pastačiau ant ratukų ir bildėdamos išėjome lauk. Užrakinau duris ir nuėjome administracijos link.

- Oi pažiūrėk kokios žinutės! Ji durna, kad netrina jų lauk- PAŽIŪRĖK.

Ir duoda telefoną man, o ekrane žinutė-

"Gerai. Tai mes ir palauksim prie namo to jos tevo, gaus malku, aciu uz info maziuk"

- Oho.... Juk tai kaip ir įrodymas.... Reiktų tą telefoną pasilikt,- imu svarstyti,- bet ar tai nebus vagystė?

- Rimtai.... Bet juk mums reikia tų žinučių...,- dvejoja Sandra.

- Žinau! Išiimkime SIM kortelę, joje viskas liks, o telefoną paliksime pas Laimą,-nutariau.

Kai pagaliau atidavėme ranktus ir telefoną ir atsisveikinome su Laima buvo 9 ryto.

Su dideliu adrenalinu širdyje ir su dideliu palengvėjimu išėjau neatsigręždama iš "Energetiko" stovyklos.... Neatsisukau.... Tegu viskas ten ir lieka.