16 įrašas

Išsiblaškusios kvėšos

Atsikėliau anksti. 6 valandą ryto! Būdama namuose pasižadėjau, jog kai būsiu čia, nepramiegosiu savo nuostabių atostogų čia. Už lango jau švietė saulė, buvo giedras, nuostabus rytas.

Gabė miegojo,ir akivaizdu, jog dabartinis miegas jai yra saldžiausias. Tyliai apsirengiau. Iš virdulio įsipyliau puodelį vandens, pasiėmiau dantų šepetuką ir pastą. Išėjau į verandą, kol kas žvarboka. Ėmiau valytis dantis.

TAIP! Sėdžiu verandoje ir valausi dantis, tai čia priimtina, kadangi prausyklos tolokai, visi žmonės prausiasi čia tiesiog prie namelio. Išspjoviau vandenį, grįžau įspyliau dar vandens ir nusiprausiau veidą. MAN TAI PATIKO. Dėl visa ko pasiryškinau akis, maža kas pamatys mane.... Pasiėmusi sportinį megztuką išbėgau. Jau 5 metus bėgioju kas rytą, taip. Vėliau ar ankščiau atsikėlusi apsirengiu ir bėgioju pusvalandį.Žinoma, žiemą tai daryti kėblu, bet stengiuosi..... Bėgiojimas tarsi mano rytinė mankšta. Tad, kas rytą bėgioju. Nusprendusi, jog Šventoji ne išimtis, pasižadėjau sau bėgioti.

Išėjusi ramiai praėjau pro gyvenvietę, kažkodėl galvoje velniukas prašė eiti paieškoti 36 namelio.... Ką gi... Dar tik pusė septynių..... Ramiai nuėjau į stovyklos galą.

Štai ir jis. 36 namelis, atrodo kaip ir visi čia esantys nameliai..... Ramu ir tyku.... 

Ai.... Velniai jų nematė...

Prabėgau pro administraciją.

- Kur bėgi Adriana?- pašaukė mane mane mūsų "prižiūrėtoja" Laima.

- Bėgioju kas ryt!- atsiliepiu.

- Šauni panelė...- sumurma Laima sau į kavos puodelį.

Prabėgau tiltelį ir pasileidau Šventosios gatvelėmis. Buvo ramus liepos pirmadienis, jokių žmonių, tik štai turgelyje prekeiviai ant stalų deda šviežas braškes....

Atbėgau pajurin. Smėlis po nakties buvo drėgnas, nuo jūros ošė lengvas ir šaltokas vėjelis. Pasileidau pajūriu. Nubėgau iki pat 3 mergų statulos, paskui atgal. Tik štai mano pusėn parbėga vaikinas..... Vienas su šunimi bėga pajūriu.... Dievaži, kaip kokiame filme... Dar betrūksta to, kad mane užkalbintų... Apsimetu jo nematanti, o štai jis mane pastebėjo. 

Bėgu toliau.... Smarkiau. Fui.... Pagaliau kopos. Užlipu kopomis ir uždususi atsisėdu ant medinio takelio.....

- Na ir pavargau,- tariu sau žvalgydamasi. Ant takelio prasėdžiu 10 minučių žiūrėdama į jūrą.... Bangos tokios mažos... Puiku... Galėsime eiti maudytis. Paiilsėjusi ramiai einu atgal į miestelį. Pradedu jausti, kaip kyla šiluma, nusiimu megztuką....

Štai ir grįžtu į "energetiką" kiek laiko nenuvokiu, telefono nesiėmiau, nes timpose, nėra kišenių....

Grįžtu prie savo namelio. O jo verandoje sėdi Gabė su Chalatu.

- Labas Gabriele!-sušunku iš tolo.

- Ir kur tu bastaisi nuo ryto?- taria piktos mamos balsu,- aš jau pamaniau, kad tave tos Laumės iš 36 pagrobė....

- Ne ne.... Aš juk bėgioju, nepyk, kad vakar nepasakiau, nenorėjau tavęs žadinti, nes tu taip saldžiai miegojai...

- O taip.... Išsimiegojau kaip niekada gerai,- taria ražydamasi,- klausik Adri, noriu valgyt, einam kavos kaistis?

- Gerai. Kiek valandų?

- M...Lygiai 8. Pats laikas pusryčiams.

Išsivirėme kavos, susitepėme kelis sumuštinius ir išėjome į verandą prie savo staliuko. NUOSTABUS JAUSMAS pusryčiauti lauke su geriausia drauge Šventojoje....

- Buvau pajūryje,- tariu gerdama kavą,- oras šyla, bangos ne didelės, vanduo šiltas....

- Puiku eisime degintis,- siurbdama nuo šaukšto kavą murmteli Gabrielė.

Papusryčiavusios susiplovėme indus. Į paplūdimio rankines sudėjome viską kas būtina.... Rankšluočiai, dekeliai, "maudymkės"... Ir patraukėme pajūrin..

Buvo dešimta ryto. Pats tas.

Užrakinusios namelį traukėme link administracijos vartų, o šalia jų- LAUMĖS* stovi. Išlikau rami, akivaizdu Gabrielė irgi akivaizdžiai išliko rami.

-..... bet mes neberandame rakto,- kažką sako Briga prižiūrėtojai Laimai.

- O tai kas kaltas? Tik jūs trys išsiblaškusios kvėšos!- šūkteli Laima. Aš nusijuokiu vos ne ant visos administracijos. Gabė, kad užmins ant kojos....

- La la labas rytas merginos,- pasisveikinu su didžiausia šypsena ir išeiname.

Ilgai, iki tiltelio girdėjosi jų gailus inkštimas ir Laimos gerklė....

Geras rytas.

Adri.