12 įrašas

Kojos/šakaliukai

Ak kaip aš noriu namo! Atvažiavome. Įsivaizduok- lipame iš traukinio ir visomis kūno ląstelėmis meldžiu, kad kvėšos neišliptų iš traukinio kartu su mumis.

Ir štai iš ketvirto vagono išlipa mūsų trys gražuolės..... Užmiršau ir tai, kad esu Klaipėdoje ir tai, kad manęs laukia jūra ir smėlis.

- Ir kurgi jos dėsis,- tariu aš.

- Nežinau, tiesą sakant man neįdomu, Klaipėda juk didelė, - abejingai taria Gabė.

- O  puiku. Klaipėda didelė,- su ironija pradedu aš,- bet žinai iš jų giminių niekas negyvena Klaipėdoj!

- Ar baigsi tu rėkt? Jau žmonės atsisukinėja....- ramina Gabė,- geriau močiutės dairykis, o ne skandalus kelk.... KLAUSYK ADRI! Lietuva pajūrio turi kiek? lygiai 100 kilų, jos gali dėtis per visą tą 100 kilometrų, ir manau jos nesimaišys mūsų akyse, ir jei jau taip nutiks, jei jos bus Šventojoj- gali būti rami- jos papludiniai dideli!!!

- Puiku,-tyliai tariu,- dabar tai jau tikrai visi žiūri į mus.... MOČIUTE!

Pamačiusi močiutę labai apsidžiaugiau, tad tekina nubėgau prie jos.

- Labas močiute!- pakštėliu į žandą.

- Labas zuikuti,- apkabina mane,-ak kaip aš tavęs saulyt pasiilgau,o, kad suplonėjus kokia..... Ką ar mano marčia tau nieko valgyt neduoda?- pradeda močiutė.

- Duoda duoda.... Štai močiut- čia Gabrielė,- pristatau Gabrielę.

- O kokia žavi mergaitė, Labas Gabrielė,- pasisvekina močiutė. Ačiū tau Dieve, kad ji neleptelėjo ko nors siaubingo.- bet tamstos kojos kaip šakaliukai..... - na ir štai!!!! Leptelėjo. Už tai nuraudau visa kaip aguona... Kokia gėda...

- Malonu susipažinti, - taria G paduodama ranką,- o taip, ir mano močiutės apie mano kojas taip sako, deja tokias paveldėjau iš mamos,- ramiai taria Gabė.

- Gerai merginos, einame į mašiną,- taria močiutė.

Šiek tiek atsilikdama nuo juos pagaunu Gabrielę.

- Oi atleisk dėl tų kojų....- pradedu kalbą.

- Niekis,- nusikvatoja Gabė,- visi virš 40 taip sako.

- Tu rimtai?- nemeluok... normalios tos tavo kojos.

- Adri- BAIK. Viskas gerai,- nuramina mane Gabrielė.

- Gerai. Mh. Aš...

- ŠA!

Taigi pagaliau susidėjusios daiktus ir įsėdusios į močiutės mašiną išvažiavome iš Klaipėdos.

- Tai močiut, viskas tvarkoje?- klausiu.

- Taip širdele. Namukas- paruoštas.

- Tai labai ačiū tau močiute.

- Ak tu mano aukseli....

Visą kelionę iki Šventosios Gabrielė tylėjo. Tik važiuojant šventosios gatve, kurios pavadinimo kol kas nežinojau ji garsiai aktelėjo.

- Kas nutiko Gabriele?- susirūpino mano močiutė.

- Ne ne...Viskas gerai,- sumišusi tarė ji, bet aš supratau jog kažkas ne taip.....

- Čia buvo jos?- klausiu persisukusi.

- Mh....

- Fuck.

- Kas yra? ko kuždatės panelės?- susidomėjo močiutė.

- Ne viskas gerai.

Ir štai įsukome į keliuką kurio gale švietė daugybė žalių medinių namukų. Kvartalo pavadinimas- "Energetikas" kadangi mano močiutė dirba Klaipėdos Energijos centre ar kas ten... Na žodžiu ji iš darbo kasdien gauna tokius namelius. Sustojome pačioje "namukų" apsuptyje. Gražu. Pušys. Smėlis artėjantis nuo jūros, o štai pro medžius matosi ir jūra.... Ak kaip gražu. Žmonių yra,  aplink esančiuose namaliuose vienas savo "verandoje" vyriškis šukavo šuniuką, o jo žmona štai šluosto langus.... Kitame namelyje ką tik atvažiavusi šeima kraunasi daiktus....

- Jūsų namelis,- parodo močiutė. Kaip jį aprašius? Na jis žalias kaip ir visi čia. Už lango už kurio "tarybinės" užuolaidos pakabintas numeris- 18.

Ko gera tai didžiausias skirtumas kurį gali atskirti nameliuose, nes visi kiti jie vienodi.

- Štai raktas, eime vidun.

Atrakinusi duris įėjau į kambarį. Patogumų senyvui  žmogui virš 40 čia nėra.... Dvi kušetės, o štai kampe dar pastatytos dvi "rasklanduškės" staliukas, televizorius, veidrodis, šaldytuvas, lentynos ir spinta. Taigi kaip nors įsikursime. Visai nieko. Prie lovų dar maži staliukai su lentyna, asmeniniams daiktams.

- Na merginos, įsikursite? Maisto nupirkau, ir atidaro šaldytuvą,- o ten dešra,dešrelės, sūris, sviestas, mineralinis, kumpelis, sūrėliai....  Spintelėje šalia šaldytuvo- duona, bandelės, batonas.

- Ačiū močiut,- ir pribėgusi pakštėliu į žandą.- tik kur mes viską pasigaminsime?

- Nusiramink. Po kelių valandų senelis atveš mikrobangę kurią pastatys ant šaldytuvo, žinoma elektrinį virdulį, ir elektrinę plytelę, kad pasikept ar išvirt galėtumėt. Ai tiesa dar keptuvę, puodą....

- Visa kita mes turim.

- Tai gerai. Įsikurkit. Už kelių valandų atvažiuos senelis su įranga. 

- Ačiū močiute,- tariu.

- Taip labai dėkui ponia Laima,- taria Gabė.

- Tik mano mielos madmuoazelės, nepamirškite užsirakinti durų. Ir išėjo per duris.

- Ate močiut.

- Viešpatie kokia laimė..... Namelis labai neblogas, tikėjausi blogesnio,- taria Gabė.- žinoma čia reiks padirbėti, kad būtų jauku, juk čia gyvensim 31 dieną... Adri aš tave myliu!- pribėga ir apkabina mane.

- Baik tu! Kraunamės po biškį lauk viską....

Ar noriu namo? NE NE NE.