Stotyje
- Ai! Durna gal?Skauda juk...- pykstu.
- Ne ne...Pažiūrėk,- zyzia Gabė.
- Ar į tą diedą su raudonu paltu ir šiaudine kepure?- tariu darydama skardinę.
- Nu ar tu gali atsisukt?!
- Gerai,- ir išgeriu pirmą gurkšnį šaltos fantos.
- Va,prie kasos,- taria Gabė.
- Tfu!- išspjaunu šaltą fantą.
Norite žinoti kodėl tai nutiko? Ogi įsivaizduokite prie kasos stovi- Sandra, Brigita ir Emilija. Perka bilietus.
- WTF? Tik nesakyk, kad juos važiuos kartu su mumis.....- išlemenu.
- Tikiuosi, nes tuo pačiu laiku išvažiuoja ir Vilnius-Kaunas,- susimąsčius taria Gabė.
- Žiūrėk Gintarės nėra, matyt mama neišleidžia,- kai nebelieka ką sakyti, belieka šaipytis.
- Aha. Viena kvailele mažiau,- niekinamai sako Gabrielė,- ADRI! Pažiūrėk į Sandros maikę.
- Nu kas jai?- suglumusi tariu.
- Taigi čia ta mano maikė, kurią aš jai tada kavinėj "padovanojau"! Na ir lygis.... Svetimus rūbus dėvi... Viršūnė,-piktinasi Gabė. Ir tikrai, vėliau atpžinau, tai tie patys marškinėliai ant kurių buvo dėmės.
- Nesinervink,- tariu,- jos debilės.
- Mh. Valkata kažkokia...
- Einam į peroną...Eina,- raginu, ir išeiname lauk, ėjome tiesiai pro kasą ir tos kalės mus pamatė. Gabė į jas neužmetė nė akies, o aš kaip niekada gyvenime mečiau paniekinamą žvilgsnį.
- Oi žiūrėkit, vištos dvi eina,-garsiai taria Brigita, bet Sandra iš alkūnės duoda į šoną, ko gero dėl marškinėlių....
- Oi žiūrėkit, dvi kvaišos ir viena idiotė su vogtais marškinėliais,- atsisuka Gabė ir tėškia štai tokį sakinį.
- Nenusirisk iki jų lygio Gabe,- tariu jai.
- Tiesą sakai Adri, tokioms valkatoms iki mūsų toli,- taria ji.
Nežinau, bet man šis pokalbis nuskamėbjo kvailai ir mažvaikiškai. Išėjome į peroną, į traukinį dar nelipo, nes norėjome pamatyti, kur mūsų "draugužės" eis. Ir nepatikėsite, tos trys atėjo į mūsų peroną.
- Jos važiuos kartu su mumis???- sušunku.
- Viliuosi,kad išlips Šiauliuose,- taria Gabė.
Na, o tos kvailės štai rodosi pirštais. Oi reikia lipti į traukinį...
Nuotaika paliko kažkur tėčio automobilyje.
Adri.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą