17 įrašas

Barbekiu nugara

Lauke 35 laipsniai karščio. Pajūryje imu raitytis kaip spirgas ant keptuvės.... Fū, karšta ir dar kopuose gulėti! Gulime jau 3 valandas. Ačiū, bet man užteko valandos saulės, nenoriu vaikščioti juoda kaip "nigeris". O štai Gabė guli ir.....miega. Taip miega. Ant jos nugaros galėčiau kiaušinį išsikept..... Ai nebegaliu, einu įlysiu į jūrą...... Jūra šilta, gaivi ir maloni. Bangų didelių nėra, tad gali maudytis. Išsimaudžius paliko geriau, lipant atgal į kopas nudegiau padus.... Smėlis toks karštas.

Ak... Pakaks man šiandien tos saulės....

- Gabriele! Kelkis,- paspirdama į šoną keliu.

- Bet saulė tokia gera....

- Aha bus tau saulė gera, tuoj ant tavo nugaros ne tik kiaušinį galėsiu kept, bet kepsnį iškepsim, klausyk, einam namo, aš valgyt noriu....- pradedu zysti.

- Gerai gerai...- atsikelia pikta Gabė, susidedame daiktus ir keliaujame į miestelį ko nors valgomo, aš jaučiuosi puikiai, o štai, kad Gabrielė nudegė nugarą ir jai skauda- akivaizdu. Eina susilenkusi, kaip kokia senė....

- Einam ko nors nusipirkti, ar į kokią kavinę?- klausiu žvalgydamasi gatvėje.

- Ten kur bus stalas ir kėdė,- sušnopuoja Gabi.

Pagaliau išsirinkome piceriją. Viduje šalta, vėsu. Asmeniškai, man tos kavinės- brangus dalykas, juk žymiai pigiau būtų ką nors pasiruošti. Bet velniai nematė.... Nuo rytojaus gaminsimės pačios.

- Labadiena. Štai meniu,- taria priėjusi padavėja.

- Ačiū,- tariu jai,- Gabe, imk meniu,- o Gabė tyso ant stalo it negyva.

- Aha...

- Gal norėsite ko nors iškart?- klausia padavėja.

- M.... taip. Norėčiau šalto braškinio šerbeto.... Dvi stiklines,- pasakau už Gabę,- tai kaip tau saulė?- imu šmaikštauti.

- Geriau neklausk, sudegiau kaip kepsnys ant barbekiu, bet dabar paliko geriau,- ir atsikelia nuo stalo. Tuo tarpu padavėja atneša šaltą šerbetą...

- Ačiū,-tariu jai.

- Prašom, ar jau užsisakysite?

- Taip, aš norėčiau lenktos "Prancūzų" picos, vidutinės porcijos,- išdėstau savo norą.

- O aš tada irgi lenktą, bet "Havajų", taipogi vidutinės porcijos,- taria Gabi ir siurbtėli šalto šerbeto.

- Puiku,- taria užsirašusi,- atsiprašau, bet užsakymo teks palaukti 20 minučių, šiandien nėra administratorės, o aš turiu priimti 3 naujas virtuvės padejėjas.... Atsiprašau,- ir nueina.

- Ką gi teks palaukti,- tariu Gabei,-Mmm... Koks skanus šaltas šerbetas.

- Jo, tikra palaima,- gargteli šaltą gurkšnį nurijusi Gabrielė,- prisiekiu, jog rytoj neisiu prie jūros.

- Jei tu ir būtum ėjus, to nebūčiau dariusi aš,- nusijuokiu,- beje sugalvokime ką vakarienei gaminsimės.

- Nežinau, tu čia 18 namelio virtuvės šefė, aš gamint nemoku....-tyčiojasi Gabė.

- Cha cha cha, labai juokinga..... Na, užeisime į parduotuvę,- nutęsiu.

- Gerai. Vakar taip ir nenuėjom. Žinai Adri, man baisiai įdomu, kaip baigėsi šiandieninis incidentas su 36 raktu.

- N nežinau,- tariu juokdamasi,- bet ta Laima irgi pavaro "Jūs trys išsiblaškiusios kvėšos" cha cha...

- Mirčiau, jei jos naktį leis prie savo namelio durų,- ima ironizuoti Gabrielė.

Pagaliau kol savo šnekomis visiškai nuvažiavome į pievas, atnešė picas.

- Prašau,- taria padėdama lėkštes,- gero apetito,- palinki ir nueina.

- OMG, tokios didelės.....- iš nuostabos taria Gabi.

Pradėjome valgyti, suvalgius picą jaučiau, kad persivalgiau, bet ačiū Dievui, kai atsistojau viskas sukrito ir jokio sunkumo nebejaučiau. Susimokėjusios už sąskaitą palikome šaltą kavinę ir vėl išėjome į tvankumą lauke. Greit nukulniavume iki parduotuvės, nusipirkome mineralinio, sulčių. Ką gaminsiu vakarienei nežinau, atsidariusi šaldytuvą- sugalvosiu.

_________________________________________________

Pagaliau atėjo lauktasis vakaras, o su juo ir gaivi vėsuma. Grįžusios į gyvenvietę niekur nematėme nei Sandros nei Brigos su Emilija. Ir gerai, nes jos tik verčia juoktis.... Gabrielė dribo į lovą, pareikalavo, kad ištepčiau jai nugarą su pieneliu po "įdegio" (lyg jis padėtų....) o paskui gulėjo kaip "lavonas" Nutariau jog pats laikas panaršyti internete, tad atsisėdusi lovoje pasitikrinau "facebook'a" paskui pasirašinėjau su keliais klasiokais. Kai internetinėje erdvėje nebebuvo kas veikti, uždariau kompiuterį ir nuėjau prie šaldytuvo. Ką gi čia paruošus?

Jau buvo 7 vakaro, tad pats laikas vakarieniauti. Iš spintelės išsitraukiau spagečius, užkaičiau puodą su vandeniu.

- Ei tu saulės auka! Ateik man padėti,- šūkteliu Gabrielei. Ir ši mano nuostabai išsirangė iš lovos.

- Ką padėti?- klausia priėjusi.

- Štai paiimk ir sutarkuok surį,- ir įspraudžiu sūrio gabalą į rankas,- o, vanduo jau verda, reikia dėti spagečius.

Aš- moku rūpintis savimi, mano tėvų dienų dienomis nėra namie, kartais net paromis būnu viena, ir per tą laiką išmokau gaminti lengvus ir skanius patiekalus. O štai Gabrielė, stovi ir viską stebi.

Pagaliau kai spagečiai išvirė, apibėreme juos sūriu ir uždėjome mano ruošto padažo su dešra,svogūnais, morkomis ir pomidorų pasta.

Atrodė nuostabiai. Skonis irgi toks buvo. Sukirtome po vieną porciją. Valgėme verandoje, nes namelis buvo vedinamas nuo maisto garų. Mūsų pusės link nuo administracijos parskuba 3 žmogystos. Iš tolo matyti, jog tai mūsų "laumės" atrodo pavargusios, išsekusios ir.... piktos. Praeina pro mus ir godžiai dėbtėli į lėkštes, o aš tariu-

- Sveikos.

- Labas labas....- nutęsia be jokios nuotaikos ir pašaipos Brigita.

- Skanaus,- meta Emilija.

Ir laumės nušliaužia prie savo namelio.

- Ar man pasirodė, bet ar jos šnekėjo be jokios paniekos?- klausiu.

- Tikra tiesa. Jau vakar lindo tau į subinę,- dėbtėli Gabi,- žiūrėk ir raktą turi.

- Arba rado, arba duris su plaukų smeigtuku atidarinėja...

Pavalgiusios nusprendėme jog laikas eiti į dušą, kad ir taip tai baisu būtų, o dušas pasirodė visai neblogas. Sutvarkytas, atskiri dušai, tad gali nesibaiminti, jog kas pamatys tavo plikus "priedus" 

Vanduo šiltas, išsiturškiau kaip viščiukas. Prieangyje didelis veidrodis-prie jo fenai. Dabar tikrai rytais eisiu praustis čia....

Išėjusios iš dušo prasilenkėm su "draugėmis" tokiomis pačiomis tyliomis kaip ir prieš tai...

- Įdomu kas joms,- nustebusi klausiu Gabės.

- Nežinau, tiesą sakant man ir nerūpi,- atrėžia.

Na štai ir vakaras. Jau dešimta, guliu lovoje ir laukiu "Babilono viešbučio" štai ir praėjo pirma atostogų diena čia.

Labanakt.

Adri.