20 įrašas

Vėlyvi pusryčiai

Parbėgusi į namelį radau Gabę begerenčią kavą.

- Kur tu buvai?- staiga klausia.

- Prausiaus... Klausyk...

- Nu?

- Sandra ten įėjo kai aš valiaus dantis ir... atsiprašė,- kaip nusikaltus atraportuoju.

- A. Tai gerai.- dirbtinai sušneka Gabė.

- Am... Ar tu gerai išgirdai?- paklausiu.

- Ką? Ai.. Ne....- Gabė atrodė lyg nesava...

- Kas tau?- pribėgusi apkabinu ir paklausiu.

- Skamb... ino drauuugė ir,- kūkdžiodama rauda Gabrielė,- ir ir sakė, kad matė kaip mano Martynas po Vilnių su ki kitta vaikšto...

O dieve, va čia tai naujiena. Martynas- Gabės meilė, nuostabioji pora gavo išsiskirti atostogoms, o štai jau tas šunsnukis su kita vaikšto.

- Ak... Gabe...- raminu,- na ką padarysi... jei jis taip daro, vadinasi jis nevertas tavęs....

Po keliolikos minučių mano kalimo Gabei, kad jis nevertas jos ašarų, Gabrielė lyg ir nusiramino. Pasakiau, kad susitaikiau su Sandra, ir ji apsidžiaugė, pasakė, jog kai jos ateis pas mus- norinti ir pati susitaikyti su Sandra...

Ėmėme ruošti staliuką savo verandoje, nors lauke lijo- buvo šilta, o nuo lietaus mus saugos- stogas. Išviriau kavos, arbatos. Gabrielė pagamino mažų sumuštinukų lėkštę, beje per šį laiką Šventojoje, išmokome gaminti.... Pripyliau butelį sulčių, išdeliojame lėkštes, puodelius... Pamerkiau net lauko gėlių, o tuo metu Gabė vis koneveikė  Martyną:

-... ir įsivaizudok parazitas,-murma dėdama puodelius,- meilė meilė, o kai ta meilė išvažiuoja, kitą greit suranda.....

- Mh...- murmu pritardama... nors jos visai nesiklausiau.... mano galvoje buvo kita problema- apie ką šnekėsim...o ir jaudulys pilvą suko neblogai....

- Na štai,- taria Gabė,- gerėdamasi stalu,- baigėm,o, kada jos ateis?

- Už..... 5 minučių,- bet visų 5 minučių laukti nereikėjo, štai ir pareina Sandra, Emilija ir Brigita.

Prieina prie mūsų namelio ir stovi prie slenkščio, Gabe stovi atokiau...

- Na,- tariu,- tai ko laukiat?

- Adri, atsiprašau,- nulenkus galvą taria Briga.

- Tikrai, Adri,- pritaria ir Emilija,- nepyk..

- Na ką jūs!- ir apkabinu jas abi.

Sandra ir Gabrielė stovi abi šypsodamosi.

- Ei Sandra,- taria Gabi,- ilgai pyksimės?

- O dėl ko mes susipykom?- juoku  taria Sandra.

- ...dėl mano rūbų?- juokdamasi taria Gabrielė ir puola Sandrai glėbin.

Aš numanau, kaip mes dabar turėjome atrodyti iš tolo- 5 merginos apsikabinusios stovi...

- Na,- staiga tariu,- einam valgyti....

Juokas ir kalbos liejosi laisvai... Atrodo lyg nieko nebūtų buvę.... Aptarėm viską, kas nutiko,ko nežinau.... Gabrielė irgi puikiai susibendravo su Emilija bei Brigita.

Ilgai taip sedėjom ir  gėrem arbatą su kavą bei sultim.....

Aš laiminga. Tai laimingiausia atostogų diena.