25 įrašas

Vasara ant bėgių

Po pietų mes jau buvome pas mano močiutę, saulė jau laikėsi dangaus viduryje. Močiutė iškeikė, iškoliojo Brigą su Gabriele, kokią valandą guodė mane ir Sandrą, kol pagaliau atsidėkojusi, atsiglėbesčiavusi ir atsibučiavusi su močiute išėjome iš jos buto.

- Sekmės Adrija,- dar per balkoną sušunka močiutė, o aš nusušypsau išgirdusi vardą Adrija, taip... Adrija mane vadina tik močiutė, nes mano tėvams idėjus vardą- Adrijana, močiutė užprieštaravo tokiam "užsienizmui" ir vadina mane visą gyvenimą- Adrija, Adrute.

- Iki močiut, ir aš Adriana,- sušunku sėsdama į senelio mašiną.

- Gali nesivargint brangioji,- taria senelis,- o močiutė tik draugiškai pagrūmoja kumščiu.

Pagaliau išsukome iš kiemo ir važiavome traukinių stoties link, buvo po keturių penkiolika, penktą išvažiuoja traukinys- Klaipėda- Vilnius. Trumpu keliu su seneliu spėju aptarti savo atostogas, jis žinoma irgi pasibaisėjęs. Sandra, kaip žinodama tylėjo kaip pelė, žinoma, ji žino, kad nereikia pertraukti anūkės ir senelio pokalbio.

Atvažiavę į stotį, nusiperkame bilietus, senelis dar mus su Sandra nusiveda kavos į stoties kavinukę, kai pagaliau laikrodžio rodyklė artinosi prie penkių vakaro, už kavą buvo sumokėta, su seneliu atsibučiuota, o rankoje iš kažkur atsiradęs šimtas litų (kaip visada- taip daro senelis atsisveikinant, ideda į delną 100 litų) mes su Sandra įlipame į traukinį.

Jaučiausi gerai, purvas ir tas melas liko Šventojoje, bet tą purvą nuplaus Baltijos jūra,- mano prašymu. Nenoriu prisiminti tos blogosios pusės, geriau prisiminti tas geras akimirkas... Tie durni bernai ir į galvą paleistas šampano butelis.... Vakarai prie jūros stebint saulėlydį.... Bėgiojimai kas ryt.... Maisto gaminimas, juokas.... Tylūs ir pušimis kvepiantys rytai su kavos puodeliu rankoje....

Laikas čia buvo geras, šias atostogas labiausiai atsiminsiu kaip atpalaiduojančias. Pabuvau prie jūros, atsigavau... Žmonės kurie supo mane tuo metu tebuvo lyg vaiduokliai, mano širdis ir siela sklandė kažkur toliau- vienumoje, aš ją mėgstu ir mano jos puikiai užteko. Neskaitau visų tų intrigų kurios įvyko... Tai tiesiog buvo tobulas mano vasaros mėnuo... Toks apie kokį svajojau sedėdama suole žiemą. Juolab, vasara dar nesibaigė... Baigėsi tik dienos pajūryje.

Pagaliau užsivedė traukinys, iš lauko, per atidarus traukinio langus iskriejo traukinio dyzelino dūmų kvapas.... Pagaliau traukinys pajuda ir išdunda Vilniaus link. Bildėdamas bėgiais traukinys, veždamas mus pro miškus ir pievas garsiai dunda... Mano širdyje irgi dunda žodžiai, kuriuosnejučia ištariu garsiai šalia sėdinčiai Sandrai-

- Vasara ant bėgių...

1 DALIES PABAIGA